Jump to content

Binyavanga Wainaina

Lát'ọwọ́ Wikipedia, ìwé ìmọ̀ ọ̀fẹ́
Binyavanga Wainaina
Wainaina at the 2009 Brooklyn Book Festival.
Ọjọ́ìbíKenneth Wainaina[1]
(1971-01-18)18 Oṣù Kínní 1971
Nakuru, Kenya
Aláìsí21 May 2019(2019-05-21) (ọmọ ọdún 48)
Nairobi, Kenya
Orílẹ̀-èdèKenyan
Ẹ̀kọ́Moi Primary School; Mangu High School; Lenana School; University of Transkei; University of East Anglia
Iṣẹ́Memoirist, short-story writer, editor
Gbajúmọ̀ fúnFounding editor of literary magazine Kwani?
Notable work
  • "How to Write About Africa" (2005)
  • One Day I Will Write About This Place: A Memoir (2011)
Awards2002 Caine Prize

Kenneth Binyavanga Wainaina (wọn bí ni ọjọ́ kéjìdínlógún Oṣu Kini ọdún 1971 - ọjọ kọ́kaànlélógún oṣù kàrún ọdún 2019) jẹ onkọwe ara Kenya, oniroyin ati olubori ọdun 2002 ti Ẹbun Caine fun kikọ Afirika . Ni ọdun 2003, o jẹ olóòtú ìdásílẹ̀ ti Kwani? mookomooka ìròhìn. Ni Oṣu Kẹrin ọdún 2014, Iwe irohin Time pẹlu Wainaina ninu <i id="mwFQ">Aago</i> 100 ọdọọdun rẹ gẹgẹbi ọkan ninu “Awọn ènìyàn ti o ni ipa julọ ni agbaye”. [2]

Igbesi aye ibẹrẹ ati ẹkọ

[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

Binyavanga Wainaina ni a bi ni ọjọ kéjìdínlógún Oṣu Kini ọdun 1971 [3] ni Nakuru ni Agbegbe Rift Valley, Kenya. O lọ si Ile-iwe alakọbẹrẹ Moi ni Nakuru, Ile-iwe giga Mangu ni Thika, ati Ile-iwe Lenana ni Ilu Nairobi . Lẹhinna o kọ ẹkọ iṣowo ni University of Transkei ni South Africa, nibiti o lọ lati gbe ni ọdun 1991. [4] [5] O pari MPhil ni Creative Writing ni University of East Anglia ni 2010. [6]

Iwe akọkọ rẹ, akọsilẹ ti o ni ẹtọ ni ojo kan Emi yoo Kọ Nipa Ibi yii, ni a tẹ̀jáde ni 2011. Ni oṣù kínní ọdún 2014, ni ìdáhùn si ìjì ti awọn ofin ti o lodi si onibaje ti o kọja ni Afirika, Wainaina kede ni gbángba pe o jẹ onibaje, kọkọ kọ àkọsílẹ kan ti o ṣe àpèjúwe bi "ori ti o pàdánù" ti àkọsílẹ 2011 rẹ ti o ni ẹtọ ni "Mo jẹ Apọpọ, Mama", ati lẹhinna tweeting: "Mo jẹ, fun ẹnikẹni ti o ni idamu tabi ni iyemeji, onibaje, onibaje ati ibalopo." [7] [8] [9]

Wainaina ni ajọdun PICNIC ni ọdun 2008, nibiti o jẹ agbọrọsọ ti o ni ifihan. [10]

Lẹ́yìn ẹ̀kọ́ rẹ̀, Wainaina ṣiṣẹ́ ní Cape Town fún ọ̀pọ̀ ọdún gẹ́gẹ́ bí oúnjẹ òmìnira àti òǹkọ̀wé ìrìn àjò. [11]

Ni Oṣu Keje ọdun 2002 o gba Aami-ẹri Caine fun itan kúkúrú rẹ “Iṣawari Ile” [12] [13] (awọn onidajọ jẹ Ahdaf Soueif, Margaret Busby, Jason Cowley ati Abdulrazak Gurnah ). [14] Wainaina ni olupilẹṣẹ olootu ti Kwani? , [15] [16] iwe iroyin lítírésò ni Ila-oorun Afirika ti o jade láti inu ìyípadà iṣẹ ọna ti o bẹrẹ ni ọdun 2002. [17] Ti iṣeto ni 2003, Kwani? lati igba naa ti di orísun pàtàkì ti kikọ titun lati Afirika; [15] Yvonne Owuor tun kowe fun iwe irohin naa o si gba Ẹbun Caine ni ọdun 2003. [18]

aroko satirical Wainaina "Bi o ṣe le Kọ Nipa Afirika", ti a tẹ̀jáde ninu iwe irohin Granta ni ọdun 2005, [19] fa akiyesi pupọ. [20] Wainaina ṣe akopọ ọna ti awọn media ti Iwọ-Oorun ti fikun awọn aiṣedeede ati awọn imọran iṣaaju ti Afirika nipa sisọ pe aṣoju wọn ni pe: “Ẹnikan gbọdọ tọju Afirika bi ẹnipe orilẹ-ede kan… [ti] 900 milionu eniyan ti o nšišẹ pupọju ti ebi npa ati iku ati ija ati gbigbe lati ka iwe rẹ.” [21]

Ni ọdun 2003, Ẹgbẹ Awọn atẹjade Kenya fún un ni ẹbun fun awọn iṣẹ rẹ si awọn iwe-kikọ Kenya. [22] O kowe fun The EastAfrican, National Geographic, The Sunday Times (South Africa), Granta, The New York Times, Chimurenga ati The Guardian (UK). [22] [23] [24] [25] [26]

Ni 2007, Wainaina jẹ onkọwe-ni-ibugbe ni Union College ni Schenectady, NY (USA). Ni Ìgbà Irẹdanu Èwe ti 2008, o wa ni ibugbe ni Williams College, ni Williamstown, Massachusetts, nibiti o ti nkọ, ikẹkọ ati ṣiṣẹ lori aràmanda kan. O jẹ ẹlẹgbẹ Bard ati oludari ile-iṣẹ Chinua Achebe fun Litireso ati Awọn ede Afirika ni Ile-ẹkọ Bard . [27]

Wainaina kojọ diẹ ṣii ju awọn ilana 13,000 lati ni ayika Afirika ati pe o jẹ alam inuọja lori ounjẹ ibile ati igbalode Afirika .

Ni Oṣu Kini Ọdun 2007, Wainaina ti yan nipasẹ Apejọ Iṣowo Agbaye gẹgẹbi “ Aṣaaju Agbaye Ọdọmọde ” - ẹbun ti a fun awọn eniyan fun “agbara wọn lati ṣe alabapin si sisọ ọjọ iwaju agbaye.” Lẹhinna o kọ ẹbun naa. Ninu lẹta kan si Klaus Schwab ati Queen Rania ti Jordani, o kọ:

I assume that most, like me, are tempted to go anyway because we will get to be "validated" and glow with the kind of self-congratulation that can only be bestowed by very globally visible and significant people, and we are also tempted to go and talk to spectacularly bright and accomplished people – our "peers". We will achieve Global Institutional Credibility for our work, as we have been anointed by an institution that many countries and presidents bow down to.
The problem here is that I am a writer. And although, like many, I go to sleep at night fantasizing about fame, fortune and credibility, the thing that is most valuable in my trade is to try, all the time, to keep myself loose, independent and creative ... it would be an act of great fraudulence for me to accept the trite idea that I am "going to significantly impact world affairs".[28]

Igbesi aye ara ẹni

[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

Ni ọjọ kinni oṣù Kejìlá ọdún 2016, Ọjọ Arun Kogboogun Eedi Agbaye, Wainaina kede lori profaili Twitter rẹ pe o ni kokoro HIV, "ati idunnu". [16][29]

Wainaina ku, ti o jẹ ẹni ọdun mejidinlaadota, lẹhin ikọlu ni irọlẹ ọjọ 21 Oṣu Karun ọdun 2019, ni Ile-iwosan Aga Khan ni Ilu Nairobi, ni ibamu si awọn iroyin ati awọn orisun idile. [30] [31] O ti ni iriri ọpọlọpọ awọn ọpọlọ lati ọdun 2016. [11] [32]

Awọn atẹjade ti a yan

[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]
  • "Iwari ile" (itan kukuru), g21net, 2001. Ti tẹjade ni Ile Ṣiṣawari: Aṣayan awọn kikọ lati Ẹbun 2002 Caine fun kikọ Afirika . [33]
  • "An Affair to Dismember" (itan kukuru), Wasafiri, Iwọn didun 17, atejade 37, 2002. [34]
  • "Ni ikọja Odò Yei: Igbesi aye ni Ilẹ nibiti sisun jẹ Arun" ( arosọ aworan; pẹlu Sven Torfinn), Kwani Trust, 2004. [35]
  • "Bawo ni Lati Kọ Nipa Afirika" (ọrọ, satire), Granta 92, 2005. [36] Bi Bi o ṣe le Kọ Nipa Afirika, Kwani Trust, 2008,ISBN 978-9966700827 . [37] Ti tun ṣe ni kikun ni ẹda 40th ojo ibi ti Granta, Oṣu Karun 2, 2019. [38]
  • "Ni Gikuyu, fun Gikuyu, ti Gikuyu" (article, satire), Granta 103, 2008. [1]
  • "Bi o ṣe le Kọ Nipa Afirika II: Igbẹsan", Bidoun, No. 21, Bazaar II, 2010.
  • Ni ojo kan Emi yoo Kọ Nipa Ibi yii: Iwe-iranti (akọsilẹ ara ẹni); Graywolf Tẹ, 2011,ISBN 978-1555975913 . [39]
  • "Iwoye: Binyavanga lori idi ti aworan agbaye ti Afirika jẹ aiṣododo", BBC News | Afirika, Oṣu Kẹrin Ọjọ 24, Ọdun 2012. [40]
  • "Mo jẹ onibaje, iya" ( arosọ). Afirika jẹ Orilẹ-ede, Oṣu Kini Ọjọ 19, Ọdun 2014. [7] Ti tẹjade ni Oluṣọ, Oṣu Kini Ọjọ 21, Ọdun 2014. [41]
  • "Iwe si Gbogbo Awọn ara Kenya lati Binyavanga Wainaina tabi Binyavanga wa Muigai" ( arosọ), Brittle Paper, 25 Oṣu Kẹwa 2017. [42]
  • Awọn ẹtọ LGBT ni Kenya
  1. 1 2 https://en.wikipedia.org/wiki/Special:BookSources/978-9966700827
  2. "Binyavanga Wainaina by Chimamanda Ngozi Adichie: Time 100". Time. 23 April 2014. http://time.com/70795/binyavanga-wainaina-time-100/.
  3. http://time.com/70795/binyavanga-wainaina-time-100/
  4. Àṣìṣe ìtọ́kasí: Invalid <ref> tag; no text was provided for refs named BBC
  5. http://news.bbc.co.uk/1/shared/spl/hi/world/02/voices_from_kenya/html/wainaina.stm
  6. http://www.kwani.org/publication/kwanini-series/4/how_to_write_about_africa.htm
  7. 1 2 http://www.hurstonwright.org/authors/binyavanga-wainaina/ Àṣìṣe ìtọ́kasí: Invalid <ref> tag; name "Lost chapter" defined multiple times with different content
  8. https://web.archive.org/web/20160307133956/http://africasacountry.com/2014/01/i-am-a-homosexual-mum/
  9. Àdàkọ:Cite tweethttps://www.theguardian.com/world/2014/jan/21/kenyan-writer-binyavanga-wainaina-declares-homosexuality/print
  10. Empty citation (help)
  11. 1 2 https://www.picniceverywhere.com/picnic-festival-2008 Àṣìṣe ìtọ́kasí: Invalid <ref> tag; name "PostObit" defined multiple times with different content
  12. https://www.washingtonpost.com/local/obituaries/binyavanga-wainaina-barrier-shattering-presence-in-african-literature-dies-at-48/2019/05/22/4fddb096-7c9c-11e9-8bb7-0fc796cf2ec0_story.html
  13. https://www.theeastafrican.co.ke/magazine/Caine%20Prize%20sways%20African%20writing/-/434746/910622/-/rud575z/-/
  14. http://www.thefreelibrary.com/Caine+Prize+2002%3A+top+award+goes+to+Kenya%27s+Wainaina.+%28Events%29.-a091568303
  15. 1 2 https://static1.squarespace.com/static/565c3d39e4b027c789ba5b70/t/56a93116ab2810988519b820/1453928731099/CainePrize+Judges+Archive+2000-12.pdf
  16. 1 2 Busby, Margaret (2019-06-02). "Binyavanga Wainaina obituary – Kenyan writer and LGBT activist who made a revolutionary impact on literature from and about the African continent". The Guardian. Archived on 8 May 2024. Error: If you specify |archivedate=, you must also specify |archiveurl=. https://www.theguardian.com/books/2019/jun/02/binyavanga-wainaina-obituary.
  17. https://www.theguardian.com/books/2019/jun/02/binyavanga-wainaina-obituary
  18. https://www.okayafrica.com/5-literary-magazines-that-have-shaped-contemporary-african-literature/
  19. How to Write About Africa. https://granta.com/how-to-write-about-africa/. Retrieved 25 May 2019.
  20. http://bidoun.org/articles/how-to-write-about-africa-ii
  21. https://www.npr.org/sections/goatsandsoda/2019/05/22/725808622/binyavanga-wainaina-tells-us-how-to-write-about-africa
  22. 1 2 https://retrospectjournal.com/2021/10/17/binyavanga-wainainas-how-to-write-about-africa-and-the-dangers-of-the-single-story/
  23. https://www.tuko.co.ke/273666-binyavanga-wainaina-7-controversial-author.html
  24. https://johannesburgreviewofbooks.com/2017/08/07/how-to-write-about-everything-binyavanga-wainaina-on-the-problems-faced-by-african-writers-and-how-to-overcome-them/
  25. https://en.wikipedia.org/wiki/Sigrid_Rausing
  26. https://planetbinya.org/
  27. https://www.the-star.co.ke/news/2016-12-01-i-am-hiv-positive-binyavanga-tweets/
  28. "Visiting writer Wainaina winning worldwide accolades". Union College. 31 January 2007. Retrieved 18 February 2015.
  29. "Tributes Paid To Binyavanga Wainaina Who Has Died Aged 48" Archived 29 June 2019 at the Wayback Machine., The Voice, 22 May 2019. Archived 12 August 2022.
  30. https://x.com/BinyavangaW/status/804256081774080004
  31. Associated Press (22 May 2019). "Kenyan Author, LGBT Activist Binyavanga Wainaina Dies at 48". Archived on 23 May 2019. Error: If you specify |archivedate=, you must also specify |archiveurl=. https://www.nytimes.com/aponline/2019/05/22/world/africa/ap-af-obit-binyavanga-wainaina.html.
  32. Flood, Alison (22 May 2019). "Binyavanga Wainaina, Kenyan author and gay rights activist, dies aged 48". Archived on 29 May 2019. Error: If you specify |archivedate=, you must also specify |archiveurl=. https://www.theguardian.com/books/2019/may/22/binyavanga-wainaina-kenyan-author-and-gay-rights-activist-dies-aged-48.
  33. https://www.nytimes.com/aponline/2019/05/22/world/africa/ap-af-obit-binyavanga-wainaina.html
  34. https://www.theguardian.com/books/2019/may/22/binyavanga-wainaina-kenyan-author-and-gay-rights-activist-dies-aged-48
  35. Wainaina, Binyavanga. Beyond the River Yei: Life in the Land Where Sleeping is a Disease.
  36. https://doi.org/10.1080%2F02690050208589803
  37. Wainaina, Binyavanga (15 October 2008). How to Write About Africa.
  38. Wainaina, Binyavanga (2 May 2019). How to write about Africa. https://granta.com/how-to-write-about-africa/.
  39. Wainaina, Binyavanga (19 July 2011). One Day I Will Write About This Place: A Memoir. Minneapolis, Minnesota. https://archive.org/details/onedayiwillwrite00biny.
  40. https://archive.org/details/onedayiwillwrite00biny
  41. https://www.bbc.co.uk/news/world-africa-17814861
  42. https://www.theguardian.com/commentisfree/2014/jan/21/i-am-a-homosexual-mum-binyavanga-wainaina-memoir