Oko (Orisha)
Òrìṣà Oko tí a tún mọ̀ sí Oco ní èdè Brazil jẹ́ okan lára àwọn òrìṣà ilẹ̀ Yorùbá.[1] Ni ní orílẹ̀-èdè Nàìjíríà àti Benin Republic. Òrìṣà yí jẹ́ òrìṣà tí àwọn ọdẹ àti àgbẹ̀ ma ń lò tí ó sì kórìíra idán pípa. Òrìṣà oko je ogboju ode, orisha oko dida ati bakannaa o lodi si oṣó. O ni ibasepo ṣe pẹlu ikore titun ọdọọdun ti isu funfun ile adulawo. Laarin awon orisha, o ni awon ore korikosun ti won un je Oosa, Ogiyan, Shango, o si je oko Oya ati Iyemoja ni igba kan ri. Oyin ni iranse Oko.[2]
Ni Brazilian Candomble, Oko je okan lara awon orisha ogbin pelu Ogun.[3] Gegebi Prandi ti wi, awon orin Oko ati aroso ni a un ranti, sugbon wiwa won ni ayeye sowon.[4] Ni asoju re, o ni opa onigi, o si ma un fan fere ti a fi egungun se, aso funfun ni o si ma un wo pelu.[5] Oko je amuṣiṣẹpọ pelu Saint Isidore laarin awon ti won un sin Orisha Santeria ati Regla de Ocha ni orile-ede Cuba.[6]
Ibasepe Orisha Oko ati Osun
[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]Ibasepo ti o wa lari Oshun ati Orisha Oko duro fun irepo ti o wa laarin omi ati ile aye. Orisha Osun ni ibasepo pelu awon odo, omi sisan, ife, opo ati omo bibi. Awon omi osun yi se koko fun ipese omi fun awon ohun ogbin ati siso eso awon ohun ogbin. Ibasepo ti o se regi ti o wa laarin Orisha Oko ati Orisha Osun je ibasepo ti o so eso rere fun ikore ati opo awon ohun ogbin.[7]
Orisha Oko: Onidajo fun awon orisha
[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]Orisha Oko di ipo pataki mun ninu asa ati ise Yoruba gege bi onidajo awon orisha. Ipo yi gege bi adajo duro fun agbara re lati ronu ati la ti pari ija, iduro sinsin pelu idajo re ati idajo lai fi igba kan bo okan ninu ;aarin awujo. Orisha Oko korira ede ayede, ikorira yi je ki ife ati alaafia joba. Orisha Oko ma un se atileyin fun awon obinrin ninu ariyanjiyan nitori o ni igbagbo wipe pupo ninu awon obinrin je eda ti ko le gbe ija ara won.[8]
Awon Itokasi
[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]- ↑ Prandi, Reginaldo (2017-07-27) (in pt-BR). Aimó: Uma viagem pelo mundo dos orixás. Editora Seguinte. ISBN 978-85-438-0967-0. https://books.google.com.ng/books?id=QJ0uDwAAQBAJ&q=Oc%25C3%25B4+orix%25C3%25A1&redir_esc=y. Retrieved 2025-11-16.
- ↑ Vogel, Susan Mullin (1981). For Spirits and Kings: African Art from the Paul and Ruth Tishman Collection. Metropolitan Museum of Art. ISBN 978-0-87099-267-4. https://books.google.com.ng/books?id=jsK6O1jtcTIC&q=Bees+are+considered+the+messengers+of+Oko&redir_esc=y#v=snippet&q=Bees%2520are%2520considered%2520the%2520messengers%2520of%2520Oko&f=false. Retrieved 2025-11-16.
- ↑ Prandi, J. Reginaldo (2005) (in pt-BR). Segredos guardados: orixás na alma brasileira. Companhia das Letras. ISBN 978-85-359-0627-1. https://books.google.com.ng/books?id=MJ1ZAAAAMAAJ&redir_esc=y. Retrieved 2025-11-16.
- ↑ Prandi, J. Reginaldo (2005) (in pt-BR). Segredos guardados: orixás na alma brasileira. Companhia das Letras. ISBN 978-85-359-0627-1. https://books.google.com.ng/books?id=MJ1ZAAAAMAAJ&redir_esc=y. Retrieved 2025-11-16.
- ↑ Amado, Jorge (2012-08-17) (in pt-BR). Bahia de Todos-os-Santos: Guia de ruas e mistérios. Companhia das Letras. ISBN 978-85-8086-429-8. https://books.google.com.ng/books?id=uJ2p__JpvY0C&q=Oc%25C3%25B4+orix%25C3%25A1&redir_esc=y. Retrieved 2025-11-16.
- ↑ Torre, Miguel A. De La (2004-08-23). Santeria: The Beliefs and Rituals of a Growing Religion in America. Wm. B. Eerdmans Publishing. ISBN 978-0-8028-4973-1. https://books.google.com.ng/books?id=DgN8h0GreckC&q=Oko+Saint+Isidore&redir_esc=y#v=snippet&q=Oko%2520Saint%2520Isidore&f=false. Retrieved 2025-11-16.
- ↑ "Oko: The Orisha of Agriculture, Harvests, and Fertility". Original Botanica. 2024-01-15. Retrieved 2025-11-16.
- ↑ "Oko: The Orisha of Agriculture, Harvests, and Fertility". Original Botanica. 2024-01-15. Retrieved 2025-11-16.