Asiwaju City University

Lát'ọwọ́ Wikipedia, ìwé ìmọ̀ ọ̀fẹ́
Lead City University, Ibadan
Entrance to the university in 2021
MottoKnowledge for Self-reliance
Established2005
TypePrivate
ChairmanProf. Jide Owoeye
ChancellorProf. Gabriel Babatunde Ogunmola
ProvostProf. Afolakemi Oredein
Vice-ChancellorProf. Kabiru Aderemi Adeyemo
LocationIbadan, Nigeria
CampusUrban
Former namesCity University, Ibadan
Colours            
Blue, pink, white[1]
Websitelcu.edu.ng
2023 Logo Lead City University, Ibadan.png

Ile-ẹkọ giga Lead City tun mọ si LCU, jẹ ile-ẹkọ giga aladani kan ni Ibadan, Ipinle Oyo, Nigeria.[2][3][4]

Itan[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

Ile-ẹkọ giga ti fi ohun elo rẹ silẹ si Igbimọ Awọn ile-ẹkọ giga ti Orilẹ-ede ni ọdun 2002. Igbimọ ti o duro lori Awọn ile-ẹkọ giga Aladani (SCOPU) ṣe idaniloju idaniloju ati awọn ọdọọdun igbelewọn ikẹhin ni Oṣu Kẹjọ ati Oṣu Kẹsan 2003, lẹsẹsẹ. Ni ipari awọn ọdọọdun igbelewọn, SCOPU royin pe profaili ti Proprietor of Lead City University jẹrisi pe o ni agbara ati awọn orisun lati fi idi ile-ẹkọ giga aladani kan silẹ. Lẹhinna, ile-ẹkọ giga ti “fọwọsi fun gbigbe lẹsẹkẹsẹ” nipasẹ Igbimọ ti NUC ni Oṣu Keji ọdun 2003 gẹgẹbi iṣaaju si ifọwọsi nipasẹ Igbimọ Alase Federal, eyiti o waye ni ọjọ 16 Kínní 2005.

Botilẹjẹpe iwe adehun yunifasiti naa ni Ile-ẹkọ giga Ilu, Ibadan gẹgẹbi orukọ rẹ ṣugbọn nitori ọpọlọpọ awọn ọran ti idanimọ aṣiṣe ati lati yago fun awọn iṣoro idanimọ ile-iṣẹ, igbimọ alabojuto ati igbimọ ti yunifasiti ṣe apejọ iyalẹnu ni ọjọ 7 Oṣu Kẹta ọdun 2005 wọn pinnu lati ṣe atunṣe oruko lati ka Lead City University, Ibadan. Lẹ́yìn náà ni wọ́n sọ ìyípadà orúkọ náà sí Ẹ̀ka Tó Ń Bójú Tó Ẹ̀kọ́ Ìjọba Àpapọ̀, àjọ tó ń rí sí àwọn ilé ẹ̀kọ́ gíga tí wọ́n ń pè ní Universities Commission, àjọ JAMB àti àwọn tó ń fọwọ́ sowọ́ pọ̀, nígbà tí gbogbo àwọn ìwé tó jẹ mọ́ Yunifásítì City, Ìbàdàn ṣì wúlò.

Awọn iṣiro lati Apejọ 15th ti Ile-ẹkọ giga Ilu Lead[5] (Kilaasi Graduate ti Idawọlẹ ti 2022)

  • Lapapọ nọmba ti Awọn ọmọ ile-iwe giga : 1306
  • Lapapọ nọmba ti Awọn ọmọ ile-iwe giga Kilasi akọkọ: 156
  • Lapapọ nọmba ti Postgraduates : 534
  • PhD: 73
  • Oga: 364
  • PGD: 97
  • Awọn ọmọ ile-iwe giga: 5

Ile-ẹkọ giga jẹ ifọwọsi nipasẹ Igbimọ ti Ẹkọ Ofin,[6][7] ati pe o le fi awọn ọmọ ile-iwe ranṣẹ si Ile-iwe Ofin Naijiria fun eto ẹkọ ofin ati ikẹkọ, bakannaa gba awọn oludije wọle si Ile-igbimọ Naijiria ni aṣeyọri ti pari awọn ibeere ti a fun ni aṣẹ.

Awọn iṣẹ ikẹkọ ti a funni Ati Awọn ibeere Gbigbawọle[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

Awọn oludije ti n wa gbigba wọle si Ile-ẹkọ giga Ilu Lead Ilu Ibadan gbọdọ ti yan ile-ẹkọ giga naa bi yiyan akọkọ wọn ni Jamb UTME. Wọn gbọdọ ni awọn iwe-kirẹditi 5 ni iwe-ẹri ipele lasan (O LEVEL), WAEC, NECO ati NABTEB, pẹlu Math English ati awọn koko-ọrọ miiran ti o yẹ ni agbegbe ti iyasọtọ wọn.[8][9]

Ile-ẹkọ giga Ilu Lead nfunni ni ọpọlọpọ awọn iṣẹ ikẹkọ eyiti o pẹlu;

  1. Iṣiro
  2. Anatomi
  3. Faaji
  4. Ile-ifowopamọ ati Isuna
  5. Biokemistri
  6. Isedale
  7. Alakoso iseowo
  8. Ẹkọ Iṣowo
  9. Kemistri
  10. Kọmputa sáyẹnsì ati Alaye Imọ
  11. Kọmputa Imọ pẹlu Economics
  12. Kọmputa Imọ pẹlu Electronics
  13. Criminology ati Aabo Studies
  14. Cyber Aabo
  15. Oro aje
  16. Ẹkọ ati isedale
  17. Ẹkọ ati Ede Gẹẹsi
  18. Ẹkọ ati Iṣiro
  19. Ẹkọ ati Imọ-ẹrọ Kọmputa
  20. Ẹkọ ati Social Studies
  21. Ẹkọ ati Fisiksi
  22. Isakoso ẹkọ
  23. Ẹkọ ati Kemistri
  24. English ati Literary Studies
  25. Faranse
  26. Imọ Ilera Ayika
  27. Itọsọna ati Igbaninimoran
  28. Imọ oniwadi
  29. Geology
  30. Alaye Systems
  31. Iṣowo iṣowo

Isalaye fun tekinoloji[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

  1. Ofin
  2. Ibasepo Iṣẹ ati Isakoso Eniyan
  3. International Relations
  4. Library ati Information Science
  5. Titaja
  6. Ibaraẹnisọrọ pupọ ati Media Media
  7. Enjinnia Mekaniki
  8. Medical yàrá Imọ
  9. Microbiology
  10. Imọ nọọsi
  11. Office ati Information Management
  12. Ṣiṣe Aworan ati Asa
  13. Ẹkọ ti ara ati Ilera
  14. Ilera ti gbogbo eniyan
  15. Isakoso ti gbogbo eniyan
  16. Psychology
  17. Fisiksi
  18. Ẹkọ-ara
  19. Radiology
  20. Awọn ẹkọ ẹsin
  21. Imọ-ẹrọ yàrá Imọ-ẹrọ
  22. Iṣẹ Awujọ
  23. Sosioloji
  24. Software Engineering
  25. Imọ Ẹkọ Olukọni
  26. Imọ-ẹrọ Ọja Igi ati diẹ sii.[10]

Ifọwọsi Eto Ph.D[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

Ojogbon Adeyemo Igbakeji Yunifasiti naa kede ni apejọ 11th ti ile-iwe naa pe yunifasiti tun gba awọn iwe-ẹri fun awọn iṣẹ ikẹkọ marun afikun ni mejeeji Postgraduate Diploma (PGD) ati awọn ipele M.Sc. Awọn iṣẹ ikẹkọ wọnyi pẹlu Titunto si ti Isakoso Iṣowo (MBA), Iṣiro-iṣiro, Ile-ifowopamọ ati Isuna, ati PGD ni Isakoso Awọn Iṣẹ Ile-iwosan. O tun sọ pe awọn iwe-ẹri tun ni aabo fun awọn eto PhD ni Iṣiro, Iṣowo, Isakoso Awujọ, ati Isakoso Iṣowo.[11]

Igbimọ Ile-ẹkọ giga ti Orilẹ-ede NUC ni Nigeria fọwọsi eto oye oye ni imọ-ẹrọ Kọmputa ni Ile-ẹkọ giga Lead City Ibadan ni Oṣu Kini ọdun 2020.[12]

Ètò Àpéjọ[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

Ile-ẹkọ giga Lead City lori Eto apejọ 12th rẹ ti fowo si Memoranda (MoU) ti Oye pẹlu Ile-ẹkọ Iwadi Iṣoogun ti Naijiria ati Ile-iwe Oogun International ti Ilu Amẹrika ni Guyana, fun oogun, ilera ilera ati awọn eto ilera ayika. Igbakeji Alakoso ninu ọrọ apejọ rẹ sọ pe yoo ṣe atilẹyin ati mu awọn ibatan kariaye diẹ sii si ile-ẹkọ giga naa.[13]

Igbakeji oga agba ile iwe giga asiwaju ilu Ibadan Ojogbon kabir Adeyemo ti ro omo tuntun ti ileewe naa lati gba eto ise-owo ati imotuntun, o so eyi lojo ipade 16th ti fasiti ti o waye ni ibadan Oyo state Nigeria. Ile-iwe naa tun funni ni ẹbun oye oye oye fun awọn eniyan kọọkan ni ipinlẹ naa.[14]

Itoju ti Adayeba Resources[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

Igbakeji oga agba ati awon omowe to wa ni Lead city university Ibadan nipinle Oyo ti kilọ fun biba ohun elo aluaye run lorile ede yii, ati ewu to n se fun omo eniyan. Nigba eto eko fasiti ti fasiti naa nilu Ibadan, Adeyemo ati Ojogbon Samuel Oluwalana to je omo egbe akekoo ni Sakaani ti Igbo-igbo ati Isakoso Eda Abemi, College of Environmental Resources Management, Federal University of Agriculture, Abeokuta, pelu Ojogbon Olusola Ladokun, Dean. ti Oluko ti Adayeba ati Awọn sáyẹnsì ti a lo ni ile-ẹkọ giga ilu Lead, ti gbejade alaye iṣọra kan.[15]

Bi ti 2023, Ile-ẹkọ giga Ilu Ilu ti wa ni ipo bi nọmba 57 laarin awọn ile-ẹkọ giga aladani ni Nigeria.[16]

Awọn alaṣẹ ti University[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

  • Ojogbon Toyin Falola, Ojogbon Emeritus ti Eda Eniyan.[17]
  • Tunji Olaopa, oludasile ati Alase Igbakeji-alaga ISGPP
  • Ojogbon Olufemi Onabajo, Igbakeji Alakoso iṣaaju
  • Ojogbon Gabriel Ogunmola, Alakoso lọwọlọwọ
  • Ojogbon Jide Owoeye, Pro-chancellor lọwọlọwọ ati Alaga ti Igbimọ Alakoso
  • Ojogbon Kabiru Adeyemo, Igbakeji Chancellor lọwọlọwọ
  • Dokita (Iyaafin) Oyebola Ayeni, Alakoso lọwọlọwọ ti yunifasiti
  • Ọgbẹni Lanre Osaniyi, Olukọni ile-iwe giga Fasiti lọwọlọwọ
  • Dokita (Iyaafin) Kunbi Taiwo Taiwo, Bursar lọwọlọwọ ti Yunifasiti.[18]

Ile aworan[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

Awọn itọkasi[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

  1. "About Us". Lead City University. Retrieved 4 April 2022. Colours of Lead City University – Blue represents imagination and creativity Pink represents passion for human development White represents peace and serenity of the academic environment 
  2. https://www.dailytrust.com.ng/lead-university-holds-convocation.html
  3. https://www.premiumtimesng.com/news/141993-appeal-court-declares-lead-city-university-law-programme-illegal.html
  4. http://saharareporters.com/2012/07/18/what-i-saw-lead-city-university-ibadan-toyin-falola
  5. https://www.facebook.com/leadcityib/videos/lead-city-universitys-15th-convocation-was-a-huge-success-congratulations-to-all/170473115512133/
  6. https://thenigerialawyer.com/full-list-of-accredited-approved-faculties-of-law-in-nigeria-as-at-2023/
  7. https://barristerng.com/2023-list-of-accredited-approved-faculties-of-law-in-nigeria-as-released-by-the-council-of-legal-education/
  8. https://www.myschoolgist.com/ng/lead-city-university-post-utme-de-form/
  9. https://nigerianfinder.com/lead-city-university-courses/
  10. https://www.myschoolgist.com/ng/lead-city-university-courses/
  11. https://tribuneonlineng.com/lead-city-university-gets-nucs-nod-to-run-phd-courses/
  12. https://tribuneonlineng.com/nuc-approves-ph-d-programme-in-computer-science-for-lead-city-varsity/
  13. https://tribuneonlineng.com/lead-city-university-recounts-successes-at-12th-convocation/
  14. https://guardian.ng/news/embrace-innovation-entrepreneurship-to-navigate-complexities-vc-charges-graduates/
  15. https://guardian.ng/property/environment/lead-varsity-others-warn-against-depletion-of-natural-resources/
  16. https://www.4icu.org/reviews/10780.htm
  17. https://www.thecable.ng/falola-becomes-professor-emeritus-in-humanities-at-lead-city-university
  18. https://admissions.lcu.edu.ng/about-us.php

Àdàkọ:Universities in Nigeria