African magic

Lát'ọwọ́ Wikipedia, ìwé ìmọ̀ ọ̀fẹ́

African magic jẹ́ fọ́omù, ìdàgbàsókè, àti iṣẹ́ idán láàárín àṣà àti àwùjọ tí Áfíríkà àti àwọn àjèjì

Ìtumò ọ̀rọ̀ idán[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

Ọ̀rọ̀ idán lè rọrùn ní òye bíi ìtọ́kasí ìṣàkóso tí àwọn ipá, ti iṣẹ ṣiṣe, kò wúwo ní ìhùwàsí ó sí jẹ́ iṣẹ ṣiṣe didoju lati ibẹrẹ iṣe idan, sùgbón nipasẹ ifẹ ti alalupayida, ni ero lati di ati lati ni abajade ti o duro bóyáo dára tàbí búburú (buburu) . [1] [2]

Ni ibatan si ajẹ[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

EK Bongmba wa Ajẹ, Oracles, ati Magic laarin Azande nipasẹ Evans-Pritchard (ti a tẹjade 1937 [3] ) ti o ni iduro fun idinku ninu riri iye idan bi koko-ọrọ ti ikẹkọ. [4] Peter Pels (1998) sọ pe o kuna ni ironu bakanna ti o jẹyọ lati aifọwọyi ti ko tọ si abala odi ti ajẹ ti o nsoju totum ti idan. [4]

Àwọn Ìtọ́kasí[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

  1. J. Ki-Zerbo (1990). Methodology and African Prehistory, Volume 92, Issues 3-102588. James Currey Publishers. p. 63. ISBN 085255091X. https://books.google.com/books?id=LNlt1AnERAIC&dq=African+Magic&pg=PA63. Retrieved 2015-12-26. 
  2. Molefi Kete Asanti (2008-11-26). Encyclopedia of African Religion. SAGE Publications. ISBN 978-1506317861. https://books.google.com/books?id=uMv0CAAAQBAJ&dq=African+Magic&pg=PT548. Retrieved 2015-12-26. 
  3. Publication details [Retrieved 2015-12-26]
  4. 4.0 4.1 E.K. Bongmba (J. Kiernan) (2006). The Power of the Occult in Modern Africa: Continuity and Innovation in the Renewal of African Cosmologies. LIT Verlag Münster. p. 19. ISBN 3825887618. https://books.google.com/books?id=Wiwo5uwBzXAC&dq=African+Magic&pg=PA19. Retrieved 2015-12-26. Volume 4 of Modernity and belonging