Adebayo Johnson Bankole

Lát'ọwọ́ Wikipedia, ìwé ìmọ̀ ọ̀fẹ́

A bi Adebayo Johnson Bankole ni ojo ketadinlogbon osu kewaa odun 1945, O je oloselu omo orile-ede Naijiria ti o je komisanna ni Ipinle Oyo ni Naijiria. O di komisana mu lasiko ijoba Gomina Alao Akala ati Gomina Kolapo Ishola.[1]

Awọn ọdun akọkọ[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

A bi Bankole ni Ile Bale Ajinapa ni ijoba ibile Orire ni Ogbomoso ni ojo ketadinlogbon osu kewaa odun 1945, si Jacob Bankole ati Abigail Bankole.

Ni ọdun 1952, Bankole bẹrẹ eto ẹkọ alakọbẹrẹ rẹ ni St Stephen Primary School. Ni 1954, o gbe lọ si St David's Primary School ni Ogbomoso. Ni 1959, Bankole lọ si ile-iwe igbalode ti Anglican Secondary Modern ni Ogbomoso. Ni ọdun 1961 o pari ile-iwe giga pẹlu Iwe-ẹri Ile-iwe Atẹle Modern.[2][1]

Ni 1962, Bankole lọ si Kaduna lati lọ si ẹkọ Secretarial. Lẹhin ayẹyẹ ipari ẹkọ, o gba iṣẹ bi Akowe-tẹwe ni ile-iṣẹ iṣeduro Africa Alliance. Leyin naa ni Bankole di akowe fun oludari agbegbe ti Nigeria Airways. Lẹhinna o lọ si Ile-iṣẹ Idagbasoke Oṣiṣẹ, nibiti o ti kọ ẹkọ fun Iwe-ẹri Gbogbogbo ti Ẹkọ (GCE). O kọja ipele lasan GCE ni ọdun 1969 ati ipele ilọsiwaju ni ọdun 1970 ati 1971.

Bankole lọ si Ilu New York ni Oṣu Kẹsan 1971 o si forukọsilẹ ni Oṣu Kini ọdun 1972 ni Ile-ẹkọ giga Fordham. O pari ile-iwe giga ni Oṣu Karun ọdun 1974 pẹlu Apon ti Imọ-jinlẹ ni Iṣiro. O gba Master of Business Administration (MBA) ni Isuna ati Idoko-owo lati Baruch College ni Kínní 1976.

Iṣẹ-ṣiṣe[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

Ni Oṣu Kẹsan 1976, lẹhin ti o pari ẹkọ rẹ ni Amẹrika, Bankole pada si Nigeria. O gba ipo kan ni Central Bank of Nigeria gẹgẹbi Oluranlọwọ Iwadi ni Ẹka Iwadi. Lẹhinna o gbe lọ si Igbimọ Awọn ọrọ Olu eyiti o yipada nigbamii si Igbimọ Securities and Exchange Commission (SEC) gẹgẹbi oluyanju owo.

Ni January, 1978, Bankole gba iṣẹ ni City Securities Limited (stockbrokers), ni Lagos. O ṣe ikẹkọ bi Oluṣowo lori ilẹ ti Iṣowo Iṣowo Naijiria. O gbe siwaju si M. L. Securities Limited (stockbrokers); ti a ṣe lori ilẹ ti Iṣowo Iṣowo Naijiria.

Ni 1985, Bankole pada si Ogbomoso ni 1985 lati bẹrẹ iṣẹ-ogbin ati iṣẹ-ogbin ni abule Olugbemi nitosi Ajinapa pẹlu ile-iṣẹ ni abule Aroje, Ogbomoso.

Igbesi aye oloselu[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

Ni ọdun 1987, Bankole ni wọn yan si ipo igbimọ si ijọba ibilẹ Ọyọ ti o nsoju agbegbe Ikoyi. Eyi pari ni 1989 nigbati ijọba ibilẹ Orire ti ṣẹda lori ilẹ ti ariyanjiyan laarin Ogbomoso ati Ọyọ.

Bankole ṣiṣẹ gẹgẹ bi Komisana fun eto ilera ati alaafia nipinlẹ Ọyọ lati ọdun 1992 si 1993. Wọn dibo yan ọmọ ẹgbẹ ti National Constitutional Conference ni Abuja ni ọdun 1994–1995. Won yan an ni Alaga Governing Board of Federal Institute of Industrial Research, Oshodi lati odun 2001 – 2004. O je komisanna fun eto inawo, isuna ati eto ni ipinle Oyo ni osu keji odun 2006 o si tun yan si ofiisi kanna ni May 2007 o si ṣiṣẹ titi di May 2011.

Bankole ni a fun ni Elegbe ti Chartered Institute of stockbrokers ni 2009.

Awọn itọkasi[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]