W. E. B. Du Bois

Lát'ọwọ́ Wikipedia, ìwé ìmọ̀ ọ̀fẹ́
W. E. B. Du Bois
Formal photograph of W. E. B. Du Bois, with beard and mustache, around 50 years old
W. E. B. Du Bois in 1918
ÌbíWilliam Edward Burghardt Du Bois
(1868-02-23)Oṣù Kejì 23, 1868
Great Barrington, Massachusetts, U.S.
AláìsíAugust 27, 1963(1963-08-27) (ọmọ ọdún 95)
Accra, Ghana
PápáCivil rights, sociology, history
Ilé-ẹ̀kọ́Atlanta University, NAACP
Ibi ẹ̀kọ́
Doctoral advisorAlbert Bushnell Hart
Ó gbajúmọ̀ fún
InfluencesAlexander Crummell
William James
Àwọn ẹ̀bùn àyẹ́síSpingarn Medal
1920
Lenin Peace Prize
1959
Signature

William Edward Burghardt Du Bois (pípè /duːˈbɔɪs/ doo-BOYSS;[1] Osu Keji 23, 1868 – Osu Kejo 27, 1963) je ara Amerika to je alakitiyan awon eto araalu, Pan-Afrikanisti, onimo oro-awujo, olukowe itan, oludako, ati olootu. David Levering Lewis to je olukowe itan koole pe, "Nigba ajo ise re fun ojo pipe, W. E. B. Du Bois gbiyanju gbogbo ojutu to se e se si isoro iseleyameya orundun ogun —igbowo eko, propaganda, ilopo, ipinu funraeni tomoorile-ede, awon eto omoniyan, isepinya asa ati okowo, iselu, isekomunisti kariaye, ikoreyinodi, itileyin orile-ede agbaye keta."[2]

Du Bois pari eko re ni Harvard, nibi to ti gba iwe-eri omowe (Ph.D) ninu Itan; leyin re o di ojogbon itan ati oro-okowo ni Atlanta University. O di olori Egbe Omoorile-ede fun Iresiwaju awon Eniyan Alawo (NAACP) ni 1910, o si di oludasile ati olootu iwe-olosoosu NAACP The Crisis. Du Bois bo si akiyesi tomoorile-ede nigba to tako ero Booker T. Washington lati faramo ipinya Jim Crow larin awon alawofunfun ati alawodudu ati igbaetokuro lowo awon alawodudu igbana, o sakitiyan dipo re fun iposi isoju oloselu fun awon alawodudu lati le ba semudaju awon eto arailu, ati idasile elite awon Alawodudu ti won yio sise fun ilosiwaju eya awon omo Afrika Amerika.[3]

Igba ewe[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

Itan ebi[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

William Edward Burghardt Du Bois je bibilomo ni ojo 23 Osu Keji odun 1868, ni Great Barrington, Massachusetts, fun Alfred Du Bois ati Mary Silvina Burghardt Du Bois. O dagba ni Great Barrington, ilu to kun fun awon omo Anglo-Amerika. Ebi Mary Silvina Burghardt je ikan larin awon olugbe alawodudu olominira iye die ni Great Barrington, nitori ile ti won ni latojo pipe ni ipinle na. Ebi won wa lati iran asiwaju lati Hollandi ati Afrika. Tom Burghardt, to je eru tele (o je bibilomo ni Iwoorun Afrika larin odun 1730) gba ominira re nipa iwofa (1780) bi ajagun alailokun ninu egbe ajagun Kaptein John Spoor.[4] Gege bi Du Bois se so, opo ninu awon iran asiwaju iya re ni won ko ipa pataki ninu itan agbegbe ibe.

Alfred Du Bois, lati Haiti, ni iran Huguenot lati Fransi ati Afrika. Baba-baba re ni Dr. James Du Bois ti Poughkeepsie, New York. Ebi Dr. Du Bois's gba ebun ile pupo ni Bahamas fun itileyin ti won fun Oba George 3k nigba rogbodiyan Ijidide Amerika. On Long Cay, Bahamas, James Du Bois bi awon omo pupo pelu awon eru re. Nigba to dari de New York ni 1812, James mu John ati Alexander na wa, ti won je meji ninu awon omokunrin re, lati le ba lo si ile-eko ni Connecticut. Leyin ti James Du Bois ku, awon omokunrin alawodudu re je kikolomo latodo awon ebi re bi be o fi tipatipa fi ile-eko sile lati sise. Alexander di onisowo ni New Haven o si gbe Sarah Marsh Lewis niyawo, won si bi opo omo. Larin ewadun 1830 Alexander lo si Haiti lati lo gba ijemogun re. Ibe ni o ti bi Alfred omokunrin re ni bi odun 1833. Alexander pada si New Haven lai mu omo yi lowo tabi iya re na.


Àwọn Ìtọ́kasí[àtúnṣe | àtúnṣe àmìọ̀rọ̀]

  1. "Du Bois - How to Spell It, How to Say It". W. E. B. Du Bois Global Resource Collection. Berkshire Publishing Group. Archived from the original on 2007-12-07. Retrieved 2007-11-13. My name is pronounced in the clear English fashion: Du with u as in Sue; Bois, as oi in voice. The accent is on the second syllable. 
  2. W. E. B. Du Bois: The Fight for Equality and the American Century 1919-1963
  3. Calhoun. C; Gerteis, J; Moody J.; Pfaff S; Virk, I. (Eds). (2009). Classical Sociological Theory. Oxford: Blackwell Publishing.
  4. Wolters, Raymond (2003). Du Bois and His Rivals. University of Missouri Press. p. 5. ISBN 0-8262-1519-X. http://books.google.com/books?id=C3lAOPjXC9IC&pg=PA5&lpg=PA5&dq=Mary+Silvina+Burghardt+Tom&source=bl&ots=5diHOwDJOo&sig=N5adtsvSb0uGBXjfYO6mSvplHyI&hl=en&ei=qUBnTNbdDMGblgfxz9yeBQ&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=6&ved=0CCYQ6AEwBQ#v=onepage&q=Mary%20Silvina%20Burghardt%20Tom&f=false. Retrieved 2010-08-14.